šmaukštus

šmaukštùs, -ì adj. (4), šmáukštus, -i (1) žr. šmaikštus: 1. Kp, Bsg Šmaukštì vytinė Sk. Ar turi važelį, ar turi žirgelį, ar tu turi, bernužėli, šmaũkštų botagėlį? (d.) Šd.

šmaũkščiai adv.: Proškus nusijuosė diržą, apsivyniojo jo galą aplink riešą, šmaukščiai užsimojo sagtimi ir kirto iš peties Alyzui J.Balt.

2. Šmáukštus vyras J.Jabl(Btg). Elnias šmáukštus, ilgas, ir su ragais, ir be ragų Ar. 3. Lapai vadinami lancetiniai, arba šmaukštūs (smailėjantys), jei lapo ilgis 4 kartus ilgesnis už plotį Mt. 4. Raitelių arkliai šmaukštūs – plonos kojos Btg. Mačiau žibinkštę – tokia šmaukšti, greita landžioja tarp akmenų Btg.

šmaũkščiai adv: Beregint susibičiuliavo su jais ir šmaukščiai traukė degtinę rš.

5. Tai bent buvo kirvelis! Mažutis, lengvas, kotas šmaukštus, susmaugtas ties pentimi J.Balt.